Kovas – ypatingas mėnuo Lietuvos lėlininkams: švenčiama ne tik Tarptautinė teatro diena, bet ir visus pasaulio lėlininkus jungianti Tarptautinė lėlininkų diena. Ši diena minima nuo 2003 m., siekiant pagerbti vertingą antikinį lėlininkystės meną. Tad ir mes, antros klasės mokiniai kartu su mokytojomis Asta Sližauskiene ir Honorata Ruskan kovo 24 d. nusprendėme keliauti į Vilniaus teatrą „Lėlė“.
Teatre žiūrėjome režisierės Agnės Sunklodaitės spektaklį, pastatytą pagal Martos Gusniakovos pjesę „Beprasmybė, Angeliukas, Žirafa ir Staliukas“. „Tai pasakojimas apie žmonių tarpusavio ryšio svarbą, apie tai, kad tikrai dideli ir geri dalykai nutinka tuomet, kai kuo nors rūpiniesi, o tikra laimė – žinoti, kad kažkam tu nuoširdžiai rūpi“, – spektaklio idėją pristato režisierė Agnė Sunklodaitė. Siužetą sudaro istorija apie Žirafą ir Angelą. Žirafos atsisako draugai, nes po gausybės ją ištikusių nesėkmių, aplinkiniai nusprendžia, kad ji pati prisišaukia nelaimes ir draugauti su Žirafa yra labai pavojinga. Tuo tarpu kažkur danguje gyvena Angelas sargas, kurio sargu jau niekas nebevadina, nes jis niekam tikęs – pametė tą, kurį turėjo saugoti… Po daugelio išbandymų Žirafa ir Angelas sargas susitinka. Ir tada įvyksta stebuklas!
Teatras praturtina visomis prasmėmis ir suteikia begalę gerų emocijų. Mes likome sužavėti spektakliu bei kupini gerų emocijų. Apsilankyti teatre, vadinasi, norėti pažinti save.
